- peticija
- peticija statusas T sritis Politika apibrėžtis Konstitucinė piliečių teisė kreiptis į kurias nors valdžios institucijas su siūlymais priimti naujus arba pakeisti, papildyti ar kitaip patobulinti galiojančius teisės aktus; viena iš tiesioginės demokratijos formų, kuria piliečiai gali netiesiogiai įgyvendinti jiems suteiktą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Institutas istoriškai susiformavo Viduramžių Anglijoje. Pradžioje įstatymus leidžiantis karalius gaudavo ją tiesiogiai iš valdinių, vėliau per Bendruomenių ar Lordų rūmus, kurie, gavę nusiskundimų ir pastebėję įstatymo spragą ar klaidą, prašydavo karalių išleisti reikiamą įstatymą; prašymų patenkinimas priklausė nuo karaliaus, galėjusio savo nuožiūra pataisyti peticijoje suformuluotą iniciatyvą arba ją atmesti. Nuo 15 a. viduryje, užuot teikę savo siūlymus kaip peticiją, Lordų rūmai ėmė juos iš karto rengti įstatymo projekto (angl. bill) forma. Karaliui reikėjo tik pateiktam įstatymo projektui pritarti arba jį atmesti. Lietuvoje peticijos teise gali pasinaudoti ne jaunesnis kaip 16 m. LR pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis LR, arba jų grupė. Joje gali būti siūloma ar reikalaujama spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo, kitus visuomenei, savivaldybėms ar valstybei svarbius reikalus. atitikmenys: angl. petition ryšiai: susijęs terminas – tiesioginė demokratija
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.